Dezinformacija

Dezinformacija vadinama melaginga arba klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę, padaryti žalos arba gauti ekonominės naudos. Tai yra būdas daryti įtaką ir tendencingai paveikti visuomenės požiūrį tam tikrais klausimais. Tam yra pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija, manipuliuojama nuotraukomis, vaizdo ir garso informacija. Net ir nebūdama teoriškai nelegali, ši informacija savo turiniu smarkiai paveikia informacijos patikimumą.

Dezinformacija – galingas ir nebrangus, o dažnai netgi ekonomiškai pelningas būdas daryti įtaką. Žinomais atvejais iki šiol dažniausiai buvo naudojami rašytiniai straipsniai, kartais papildyti autentiškomis iš konteksto išimtomis nuotraukomis arba vaizdo ir garso medžiaga. Tačiau atsiranda vis naujų, įperkamų ir paprastų naudoti technologijų, kuriomis galima sufalsifikuoti nuotraukas ar vaizdo ir garso medžiagą (angl. deep fakes), tad jos jau yra galingesnė manipuliavimo viešąja nuomone priemonė. (iš Europos Komisijos komunikato)

Collins anglų kalbos žodynas netikras naujienas (angl. fake news) apibūdina kaip netikrą ir dažnai sensacingą informaciją, platinamą kaip naujieną. Ši informacija skleidžiama tikslingai ir norint paveikti skaitytojus, siekiant formuoti jų požiūrį į vieną ar kitą įvykį, reiškinį.

Ir nors šis reiškinys nėra visiškai naujas, tačiau sparčiai išplito pastaraisiais metais, ypač per 2016 m. JAV prezidento rinkimus. 2017 m. britų leidykla „Harper Collins“, leidžianti Collins anglų kalbos žodyną, terminą „fake news“ išrinko metų žodžiu.

Tiek vidiniai, tiek išoriniai subjektai įvairiose valstybėse plačiai naudojasi masinėmis dezinformacijos kampanijomis tikėdamiesi pasėti nepasitikėjimą ir sukurti įtampą visuomenėje, ir tai gali turėti rimtų pasekmių mūsų saugumui. Darant įtaką ir tendencingai formuojant požiūrį skleidžiama dezinformacija tampa itin pavojinga ir nacionalinio saugumo kontekste.

Demokratinėse valstybės žiniasklaidos priemonių siekiamybe laikomas nešališkumo ir objektyvumo principų taikymas. Tam, kad keltume savo šalies socialinę atskaitomybę vieni kitiems, nepaprastai svarbi žiniasklaidos atsakomybė visuomenei ir visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida. Tačiau nuolat skleidžiama dezinformacija šį ryšį pertraukia, o jį atstatyti prireikia daugiau pastangų, nei reikėjo jį suardyti. Todėl labai svarbu gebėti objektyviai identifikuoti šias grėsmes, sugebėti atpažinti dezinformacijos elementus ir juos demaskuoti.

Kodėl tai svarbu?

Visos ES šalių gyventojai yra atakuojami dezinformacijos ir kasdien susiduria su iššūkiais ją atpažinti. Šią problemą vis dažniau identifikuoja ir patys ES gyventojai – 85% iš 26 576 apklaustųjų 2018 m. vasario mėn. ES piliečių melagingą informaciją laiko didele problema ir grėsme demokratijai. Lietuvoje šis skaičius siekia 75%. Ypatingą susirūpinimą kelia tyčinė dezinformacija, kuria siekiama paveikti rinkimų rezultatus. Daugiau nei trečdalis respondentų (37%) teigė su dezinformacija susiduriantys beveik kiekvieną dieną, 31% – bent kartą per savaitę. Daugiau nei du trečdaliai respondentų (71%) teigė galintys identifikuoti netikras naujienas (Eurobarometro 2018 m. apklausa).

Visame pasaulyje populiarėja vadinamosios fact-checking platformos, jungiančios žiniasklaidos priemones ir visuomenę, todėl labai svarbu yra gebėti atpažinti, kokia informacija pretenduoja tapti dezinformacija. Norėdami palengvinti melagingos informacijos radimą ir identifikavimą pristatome pagrindines gaires, kaip identifikuoti netikras naujienas.

Dezinformacija arba netikros naujienos, klaidinančios skaitytoją, dažai platinamos puslapiuose, turinčiuose panašius pavadinimus į gerai žinomus ir populiarius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į autorių. Dažnai jis gali būti nenurodomas, skelbiamas netikras vardas ir pavardė. Dažnai pasitaikantys atvejai, kai tikra informacija yra sumaišoma su klaidinančiomis naujienomis, tokiu atveju jas atpažinti tampa ypač sudėtinga.

Patikrinti, ar ši naujiena nėra išgalvota, galima paprasčiausiai patikrinus susijusius šaltinius ir palyginus informaciją, skelbiamą kitur. Tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, su kokiais šaltiniais lyginame. Dažnais atvejais dezinformaciją platinantys šaltiniai dalijasi tendencingomis ir netikromis naujienomis taip kopijuodami dezinformaciją vieni nuo kitų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar tekste yra pateikiami faktai, ar dažni sakiniai skamba tarsi retoriniai su užuominomis, kad skaitytojas susidarytų tokį patį kaip ir autoriaus požiūrį į vieną ar kitą dalyką.

Skleidžiamai objektyviai informacijai yra keliami šie pagrindiniai kriterijai: aiškūs šaltiniai, kurių turėtų būti ne mažiau kaip du, šią informaciją galima patikrinti, o nuomonė ar komentaras – argumentuoti.